Laiko virsmas: iš tamsos į šviesą

Tamsos dar daug. Naktis dieną stipriai laiko glėby. Bet – viena kita akimirka ir išsprūs dieną apkabinę nakties rankų pirštai iš pirštų, glėbys prasiskleis ir diena, kaip mielinis Kalėdų pyragas (prisimeni, kaip jis kvepėdavo pas močiutę?) pradės pamažu kilti ir plėstis. Diena kasdien vis anksčiau suboluos horizonte, vis ilgiau neis miegoti... kol nuvargusi nuo maudynių Metų upėje vėl įkris į nakties glėbį. Ir vėl pasibaigs dar vieneri metai... Taip bus. Ir apie tai pasikalbėti gruodžio 19 d. bibliotekoje susirinko gausus būrys ištikimų bibliotekos bičiulių, visus metus vieną kartą per mėnesį rasdavusių laiko susiburti ir pasidalinti įžvalgomis apie perskaitytas knygas ar kitus patirtus įspūdžius. O gruodžio 19-oji buvo kitokia. Ji buvo skirta mąsliems pasikalbėjimams apie laiką, tamsos ir šviesos virsmą ir žmones tame virsme. Vakaronės metu Kalėdų stebuklo laukimo nuotaiką visiems sukūrė Danutė ir Gediminas Olsevičiai, kalbėję apie katalikų bažnyčios tradicijas, krikščionybės esmę, Kūčios, žvakės šviesos prasmę, pakvietę kiekvieną apmąstyti savo svarbiausią pareigą – įprasminti ir gilinti tautos kultūrines tradicijas, išlaikyti ir perduoti vaikams papročių ir tikėjimo gelmę. Kad ne tik žodžiai, bet ir mintys šiuo prieššventiniu laikotarpiu būtų šviesūs, Danutė, visiems įkvėpė norą kurti ir, išdalindama medžiagą žaisliukų gamybai, pasakojo ir rodė, kaip iš vaško gimsta nuostabūs kūriniai: beždžionėlė, žvaigždė, eglutė, Kalėdų Senis ir kiti. Kiekvienas, vakarojęs bibliotekoje, susikūrė savo širdžiai mielą puošmeną eglutei, vėliau – susuko žvakelę iš vaško, kurią parsinešdamas namo, parsineš ir geras emocijas bei visus apgaubusios šventų Kalėdų laukimo šviesos dalelę. Kalėdų prasmė – dalinimasis. Dalinimasis patirtimi, pagalba, gerumu. Viskuo. Danutė ir Gediminas Olsevičiai laikėsi šios tradicijos: su visais susirinkusiais pavakaroti bibliotekoje jie dalinosi ne tik savo mintimis ir gyvenimiška patirtimi, bet ir medumi, ir knygomis – dovana bibliotekos skaitytojams. Juk Knygų Kalėdos dar nesibaigę! Prie šios gražios akcijos šiemet prisijungė ir Daina Ragaišienė, Danutė Kučinskienė, Monika Zaleckienė ir kt. Biblioteka jiems nuoširdžiai dėkinga. Vakaronė baigėsi Žvakės monologu, kurį tamsoje, tik degant žvakei, skaitė Gediminas Olsevičius. Tai buvo kvietimas kiekvienam uždegti savo gyvenimo žvakę, nelaukti, kol kažkas kitas ją įžiebs, raginimas pajusti gyvenimo prasmę, drąsinimas: „Dekite, švieskite ir šildykite! Jei vis dar abejojate, užsidekite žvakę, įsižiūrėkite į gyvą liepsną ir suprasite... Gyventi – tai degti... “